| Main » Files » Default |
PLAUKO STRUKTURA
| [ Download from this server (30.9 Kb) ] | 07.12.2010, 23:26 |
Plauko struktura
Plaukai yra epidermio priedas, išorinis odos sluoksnis. Tai odos darinys, sudarytas iš sukietiėjusių epidermio ląstelių. Plaukai yra negyvi ( pagrindinė plaukų sudėtinė dalis yra negyvas, kietas baltymas, vadinamas keratinu). Vienintelė auganti, arba gyva, plauko dalis yra plauko šaknis,esanti maišelio pagrinde. Plauko stiebas yra po truputį stumiamas iš maišelio aukštyn odos paviršiaus link. Kai tik plaukas išlenda iš maišelio, jis miršta ir negali būti atkurtas. Plauko stiebas yra sudrėkinamas riebaline medžiaga, kurią išskiria riebalų liaukos, atsirandančios maišelyje. Prie kiekvieno plauko maišelio taip pat yra prisitvirtinęs raumuo, dėl kurio plaukas gali "stovėti" arba gali atsirasti "žąsies oda" (odos iškilimai, atsirandantys dėl lygiųjų raumenų, vadinamų plauką pakeliančiais, susitraukimo). Plaukai dengia viso žmogaus kūno odą, išskyrus delnų, padų, pirštų šoninį paviršių.
Plaukai skiriami: · Ilgieji plaukai - galvos, pažastų, vyrų barzdos bei ūsų;
· Šeriniai plaukai - antakių, ausų ir nosies landų, blakstienų;
· Gyvaplaukiai - dengia didžiąją dalį odos.
· Pūkeliai - trumpi, ploni, mažai pigmento turintys plaukai, būdingi neišnešiotiems arba anksti gimusiems naujagimiams.
Plauko dalys yra: plauko kūnas, arba stiebas, šaknis, glūdinti tikrojoje odoje esančiame plauko maišelyje, ir plauko galas.
Plaukas yra sudarytas iš trijų sluoksnių:
1. Šerdis (arba medula). Tai centrinė plauko ertmė. Jos nėra visuose plaukuose ir ji turi mažai reikšmės plauko savybėms.
2. Žievė (arba korteksas). Tai pagrindinė plauko stiebo dalis. Ji lemia daugelį plaukui būdingų ypatybių, elastingumą ir spalvą.
3. Odelė (arba kutikulė). Tai plauko išorinis sluoksnis, sudarytas iš viena ant kitos užeinančių ląstelių, kurios primena čerpes ant stogo. Ji apsaugo žievę.
Plauko folikulas
Plauko šaknis yra jungiamojo audinio maišelyje – folikule. Šaknis baigiasi kolbos pavidalo praplatėjimu - plauko svogūnėliu, kuriame nuolat dauginasi plauko ląstelės ir auga plaukas. Naujos ląstelės iš apačios stumia senesnes, ir dėl to plaukas ilgeja. Iš vidinių šaknies ląstelių sluoksnių susidaro plauko stiebas, iš išorinių – išorinė plauko makštis. Plauko svogūnėlis šakės pavidalo dariniu supa plauko spenelį, kuriame gausu kraujagyslių, maitinančių plauką, ir nervų. Prie kiekvieno plauko folikulo yra prisitvirtinęs šiaušiamasis plauko raumuo ir į jį atsiveria riebalų liauka. Visi žmogaus plaukų folikulai susidaro prieš jam gimstant, jų yra ~5 mln. Po gimimo naujų plaukų folikulų nesusidaro. Plauko šaknyje taip pat yra ląstelės melanocitai, kurie gamina pigmentą melaniną.
Plauko stiebas
Plauko stiebo paviršiuje yra kutikulė, sudaryta iš plokščiųjų bebranduolių ląstelių. Stiebo viduryje yra šerdis (medulla), sudaryta iš suragėjusių kubinių ląstelių, tarp kurių yra oro tarpai. Šerdies funkcija yra temperatūros palaikymas, ją turi ne visi plaukai. Tarp kutikulės ir šerdies yra plauko žievė (cortex). Žievėje yra keratino, kuris lemia plaukų savybes, taip pat žievės ląstelėse bei tarp jų yra pigmento melanino granulių. Melaninas yra sudarytas iš dviejų formų – tamsaus eumelanino ir šviesesnio feomelanino, jų santykis lemia plaukų spalvą.
Plauko spalvą lemia specialus pigmentas melaninas, gaminamas plauko maišelyje. Melaninas yra dviejų rūšių: juodai rudas ir raudonai geltonas. Jei vyrauja rudas pigmentas, priklausomai nuo jo koncentracijos plaukai būna juodi, rudi ar šviesūs. Jei plauko maišelyje gaminamas geltonai raudonas pigmentas, plaukų spalva raudona. Kai plaukų maišelio ląstelės nustoja gaminti pigmentą, auga žili plaukai.
| |
| Views: 4138 | Downloads: 77 | Rating: 5.0/1 | |
| Total comments: 0 | |